sausgalvis

sausgal̃vis, -ė smob. (2) Šts, saũsgalvis (1) menk. kas ne viso proto, neišmanėlis, pusprotis: Ka tas saũsgalvis nieko nežino Nmk. Ans buvo toks sausgal̃vis, sako: – Kelsiuos į dangų su pūslėms Plt. Jaunikės jau visos palesę, tik senės tokios sausgal̃vės – dar laksto Stl.